Nesustodamas sukasi metų ratas. Viena šventė keičia kitą. Jau pasibuvome prie šventinio Kūčių stalo, ramiai sutikome Šv. Kalėdas. Mūsų krašto senoliai prisimena, kad burtus „darydava Kūčiasi: ti kur šuva loji einu klausyt, ti malkus nešu, ti kleckelis jamu – skaita, ti kviečis semu. Pritaisa kviečių, išverdum, pridedum aguonų, pasaldini, saldus tie kveči, semu šaukštu ir skaita po porų ar ne“. Prie Kūčių stalo seniau kviesdavo ir visas gamtos negandas, kurios daugiausiai žmogui pridarydavo bėdos: šalnas, vėjus, vilką, kad įsiteiktų, kad kitais metais nepatirtų nuostolių. O kokios Dėdienytės ir Agotėlės šventės?