1997 Sporto Rumai



Žodžiai:

Akis pakelk, atgal pažvelk,
Blaškos dar vėjuje liepsna, palikta,
Aplink seniai, kiti veidai,
Spindi dar ta pati šviesa, akyse,
Nuo pačios, nuo pačios pradžios, tarp žarijų pelenuos.


Kas ir vėl uždegs tokią ugnį,
Kad suskiltų dangus pilnas žvaigždžių?
Kas be baimės gers ligi dugno?
Galbūt taurę šlovės, galbūt nuodų...


Kiti laikai, kiti stabai,
Keičiasi vėjai ir tiesa - netokia.
Kita lemtis, tačiau širdis, jau niekada nebus kita.
Niekada.
Vėl ir vėl ji ieškos pradžios tarp žarijų pelenuos.


Kas ir vėl uždegs tokią ugnį,
Kad suskiltų dangus pilnas žvaigždžių?
Kas be baimės gers ligi dugno?
Galbūt taurę šlovės, galbūt nuodų...


Vėl ir vėl ji ieškos pradžios
Tarp žarijų pelenuos.


Kas ir vėl uždegs tokią ugnį,
Kad suskiltų dangus pilnas žvaigždžių?
Kas be baimės gers ligi dugno?
Galbūt taurę šlovės, galbūt nuodų.